Iš ispanų k. vertė Linas Rybelis
Didžiulis ispanų filosofo José Ortegos y Gasseto (1883–1955) intelektualinis palikimas aprėpė daugybę sričių – estetiką, filosofiją, istoriosofiją, kultūrologiją, politiką, sociologiją. Žvelgiant nūdienos požiūriu, svarbiausiu jo indėliu į Vakarų Europos minties raidą laikytina garsioji estetinė esė „Meno dehumanizavimas” („La deshumanización del Arte“, 1925) ir filosofinė studija „Masių sukilimas” („La rebelión de las masas“, 1930). Plėtodamas savo filosofines koncepcijas ir teorijas, ilgainiui J. Ortega y Gassetas atsigręžė į kalbą kaip į esminį filosofinio tyrimo įrankį, o susidurdamas su savo darbų vertimais į europines kalbas (daugiausia į vokiečių), ėmė gilintis ir į kalbos bei vertimo problemas. Šių apmąstymų rezultatas ir buvo vertimo tematikai skirta esė „Vertimo skurdas ir spindesys („Miseria y esplendor de la traducción“, parašyta 1939 m.). 1940 m. ją pirmąsyk išspausdino „Colección austral“ leidykla rinkinyje „Pašaukimų knyga“ („El libro de las misiones“) kartu su kitais dviem J. Ortegos y Gasseto darbais – „Bibliotekininko pašaukimas“ („Misión del bibliotecario“) ir „Universiteto pašaukimas“ („Misión de la Universidad“). Nuo tada visi trys darbai spausdinami kartu, o pati knyga susilaukė daugybės pakartotinių leidimų.