Simbolistinį lietuvių eilėraštį galutinai suformavo V. Mykolaitis-Putinas, suteikęs jam panašią emocinės sugestijos ir literatūrinės reglamentacijos galią, kokią turėjo nacionalinio judėjimo laikotarpiu Maironio eilėraštis. Jis sujungė daugiaprasmę simboliką su intymia ir kritiška autoanalize, o spindintį idealo brūkšnį su dramatiška refleksija, užbaigdamas lietuvių lyrikos persiorientavimą nuo aprašinėjimo ir didaktikos į žmogiškumo problematiką. Tolimas literatūriniams maištams, formos avantiūroms, mados blizgesiui, V. Mykolaitis-Putinas nepastebimai įvykdė gilų perversmą lietuvių poetinėje kultūroje, pritaikydamas ją prie savo amžiaus dramatiškos įtampos.
↧
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika: Vincas Mykolaitis-Putinas (1982)
↧