Jonas Lankutis. Tragizmas ir heroika Juozo Grušo veikaluose (1983)
Rašydamas „Meilę, džiazą ir velnią“ (1967), J. Grušas jau ieškojo mišresnių išraiškos priemonių, jungė tragizmą ir komizmą, psichologizmą derino su ekspresyvia išorinio veiksmo dinamika, buitiškumą su...
View ArticleJonas Lankutis. Ironiškas ir lyriškas Algirdo Landsbergio teatras (1995)
Tarp šiuolaikiškai rašančių lietuvių dramaturgų Algirdas Landsbergis bene labiausiai originalus savo romantiniu emocionalumu, išliekančiu netgi tais atvejais, kai meniniame tekste blyksi gana ryškūs...
View ArticleJonas Lankutis. Kosto Ostrausko avangardizmas (1995)
Pirma Lietuvos skaitytojų pažintis su Kosto Ostrausko kūryba užsimezgė 1969 m., kai „Pergalės“ žurnale buvo išspausdinta jo vienaveiksmė drama „Žaliojoj lankelėj“ su draugišku K. Sajos įvadu. Tada šis...
View ArticleKostas Ostrauskas. Ofelija, Hamletas... ir Veronika? (2009)
HAMLETAS stovi nusisukęs nuo OFELIJOS. HAMLETAS. Get thee to a nunnery.OFELIJA. Į vienuolyną? O ką aš ten veiksiu?HAMLETAS. Melsies, mušies į krūtinę ir gailėsies už savo nuodėmes.OFELIJA. Bet kad aš...
View ArticleKostas Ostrauskas: „Realistinis Čičinskas man nerūpi“ (1975)
1975 m. archyvinis pokalbis su išeivijos dramaturgu Kostu Ostrausku, vykės radijo stotyje „Amerikos balsas“. K. Ostrauską kalbina Jurgis Blekaitis. Diktorė Jolanta Raslavičiūtė. Pensilvanijos...
View ArticleKostas Ostrauskas, „Esu turbūt homo ludens“ (2000)
Į „Naujojo Židinio-Aidų“ klausimus atsako dramaturgas Kostas Ostrauskas. Ar gyvenime teko praktiškai susidurti su religija (Bažnyčia, dvasininkais ir pan.) – vaikystėje, jaunystėje, vėliau Vokietijoje,...
View ArticleAlgirdas Landsbergis. Penki stulpai turgaus aikštėje (1966)
MANO TĖVUI „Devoirs Infernaux“René Char Feuillets dʹHypnos V E I K Ė J A IPASAKOTOJAS – pagyvenęs, anglosaksiškai profesoriškas.ANTANAS – 35 metų, partizanų būrio vadas, buvęs skulptorius.JONAS – 30...
View ArticleIngrida Ruchlevičienė. Neoavangardistiniai ir postmodernistiniai raiškos...
Dalis Algirdo Landsbergio kūrinių (tai pasakytina apie vėlyvąjį kūrybos etapą) rodo autoriaus polinkį į kuo išradingesnius formos, turinio raiškos eksperimentus. Linkstama į absurdo...
View ArticleElžbieta Banytė. Plonytė raudona linija
Mykolas Sauka. GRUBIAI. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 124 p. Yra knygų, kurias perskaičius norisi nusiplauti, gal net išsidezinfekuoti rankas. Arba kojas. Geriausia – palįsti...
View ArticleAudinga Peluritytė. Juoda katė, baltas katinas
Aidas Marčėnas. VIENAME. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. – 144 p. Jei kas pagalvos, kad pavadinimą Aido Marčėno knygos recenzijai skolinuosi iš Emiro Kusturicos kūrybos, pagalvos...
View ArticleAlgirdas Landsbergis. Onos veidas (1985)
Dviejų veiksmų komedija. Pirmo veiksmo ištrauka Kairėje OFELIJOS butas: sofa. baltas pasišiaušęs kilimėlis, pora kėdžių, tualetinis stalelis su dideliu veidrodžiu, pastovas su gembėm drabužiams...
View ArticleJūratė Sprindytė. Ugnies vyniojimas į popierių
Danutė Kalinauskaitė. SKERSVĖJŲ NAMAI. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 173 p. Danutė Kalinauskaitė parašė kol kas geriausią savo knygą. Niekų pasaka, kad skaitytojų meilė tetrunka trejus metus. Autorė...
View ArticleViktorija Daujotytė. Iš patirties – iki nepaslapties
Atmintis, atminties kultūra pastaraisiais dešimtmečiais veikia ir kaip aktyvuotos sąvokos, ir kaip intensyvios metaforos, persmelkiančios ir humanistiką, ir kūrybą. Atmintis yra patirties sesuo, jei...
View ArticleAdam Zagajewski. Turkiška kava
Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila Nereikia būti bibliofilu, kad išgyventum emocijas, išvydęs tau priklausančias knygas, kurių nesi matęs daugelį metų. Kai kurias jau esi primiršęs, kitų kartais ilgėjaisi....
View ArticleEglė Kačkutė. Kai poreikis pamiršti tampa poreikiu prisiminti
Apie poetę Anną Halberstadt Mama mokyklą lankė šeštojo ir septintojo dešimtmečio Vilniuje, iš jos pasakojimų ir nuotraukų regisi, kad tuomet merginos segėjo, mano akimis žiūrint, nepadoriai trumpus...
View ArticleAntanas Baranauskas – tarp poezijos ir meilės
2015 m. spalio 29 d. Anykščiuose vyko Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei asociacijos „Lituanistų sambūris“ surengtas Lietuvos mokslininkų ir Aukštaitijos mokytojų...
View ArticleJeronimas Žemkalnis. Kryžkelinė drama, naujoviškas velnias (1969)
Naujoji Juozo Grušo drama, 1967 m. pastatyta Miltinio teatre, Panevėžyje, yra keleriopai reikšminga. Su ja autorius, po savo psichologiniai realistinių ir romantinių istorinių dramų, įžengia į naują...
View ArticleKostas Ostrauskas. Lozorius (1971)
LOZORIUSMARIJA, MORTA – jo seserys Tamsu.Kambary – nei gyvos dvasios.Iš tolo atplaukia minios ūžesys. Minia artėja – šaukia, rėkia, klykia:– Stebuklas!..– Prisikėlė iš numirusių!..– Mirtis krito!.....
View ArticleAlgirdas Landsbergis. Paskutinis piknikas (1971)
Ištrauka Klebonijos rūsyje, Naujosios Anglijos miestelio pakraštyje, trys pagyvenę vyrai – BALTRAMIEJUS, VINCAS ir MATAS – veltui stengiasi nuskandinti pagiežą degtinėje. Jie ima planuoti kerštą...
View ArticleJuozas Grušas. Pijus nebuvo protingas (1976)
Dviejų dalių tragikomedija VeikėjaiPIJUSGYDYTOJASELVYRAGARUNKŠTISBRUKASAGNĖIPOLITASBLAIVYKLOS DARBUOTOJAITARNAUTOJAIKLIENTAI
View Article