Kostas Ostrauskas – vienas iš mažos grupės išeivijos rašytojų, kurie ypač atviri moderniosios Vakarų kultūros ir literatūros naujovėms, kurie nebijo stilistinių ir formalistinių eksperimentų, kurių veikaluose įžiūrima visa eilė modernųjį žmogų kamuojančių, aktualių klausimų. Galbūt dėl to jo veikalai dažnai nesuprantami, jiems kaišiojama „absurdo teatro“ neigiama etiketė, jis baramas už „antausių skaldymą“ garbingoms institucijoms (pavyzdžiui, santuokai), jam kritikų linkima neišsižadėti „gyvo žmogaus“ ir nepasiduoti nihilizmui ir apgailestaujama, kad jo kūryboje trūksta lietuviškų šaknų.
↧
Živilė Bilaišytė. Kosto Ostrausko vėlesnioji dramaturgija (1984)
↧