Rašydamas „Meilę, džiazą ir velnią“ (1967), J. Grušas jau ieškojo mišresnių išraiškos priemonių, jungė tragizmą ir komizmą, psichologizmą derino su ekspresyvia išorinio veiksmo dinamika, buitiškumą su pasąmonės vizijomis. Vis dėlto ir čia svarbų vaidmenj vaidina tragiškos pasaulėjautos „įkaitintas“ moralinis disputas apie grėsmę epochos žmogiškumui.
↧
Jonas Lankutis. Tragizmas ir heroika Juozo Grušo veikaluose (1983)
↧